Nariams
Šis dailininko Gerchardo Kiugelgeno tapytas karalienės Luizės portretas kabojo ne tik Klaipėdos miesto (Memelio) Rotušės salėje, bet ir kiekvieno miestiečio namuose.
Prūsijos karalienė Luizė ir šiandien minima kaip viena iškiliausių Europos moterų. Ji imponavo kaip tauri, aukštos moralės asmenybė. Tai ypatinga valdovė, palikusi ryškų savo pėdsaką ir Klaipėdoje.
Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda liko vieninteliu laisvu miestu šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus karališkoji šeima atvyko1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija, lemtingu miestu, sostine, su kuria susiję įvykiai turėjo įtakos ir Europos istorijai. Karalienė Luizė, gyvendama Klaipėdoje, buvo itin gerbiama už gerumą, rūpinimąsi švietimu ir nuoširdžią pagalbą vargstantiems.
Princesė Luizė gimė1776 m. kovo 10 deiną Hanoveryje, princo Karlo fon Meklenburgo-Štrelitco ir princesės Fryderikės fon Hesen-Darmštat šeimoje.
1793 m. metų kovo 13 dieną Frankfurto teatre Luizė ir jos sesuo Fryderikė buvo pristatytos Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui II, ieškojusiam savo sūnums nuotakų. Sosto paveldėtojas Frydrichas Vilhelmas išsirinko jį pakerėjusią Luizę.
1793 metų Kūčių vakarą įvyko princesės Luizės ir sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo vestuvės. Vėliau ši santuoka iš meilės nemažai pasitarnavo kuriant mitus apie karalienę. Žavi, grakšti išvaizda, kuklumas, reiklumas sau, nuolatinis savęs tobulinimas, pavertė jauną merginą karaliene, suvokusia savo misiją, ir visa tai atnešė jai pomirtinę šlovę.
Gražuolė Luizė buvo iš tų moterų, kurios žavėjo tiek vyrus, tiek moteris. Ji buvo tvirtas karaliaus ramstis ir netgi perėmė dalį jo funkcijų. Norėdama susipažinti su savo šalimi, Luizė vykdavo į atokiausius provincijos kampelius, kur ją džiaugsmingai sutikdavo paprasti žmonės.
1802 metais pirmąjį kartą į Klaipėdą (Memel) karalienė atvyko susitikti su naujuoju Rusijos imperatoriumi Aleksandru I (1801-1825). Birželio 7-tą dieną karališkoji pora išvyko iš Karaliaučiaus per Kuršių Neriją į Klaipėdą. Aleksandras I jau pirmojo susitikimo metu buvo sužavėtas karaliene Luize. Prūsijos karališkosios poros ir Rusijos caro draugystė tęsėsi daug metų.
Karalienė Luizė ir karalius Friedrichas III. F.G.Weitscho piešinys 1799 m.
Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko1807 m. sausį ir prabuvo čia iki1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.Karališkoji pora gyveno šiauriniame Dangės upės krante esančiame įspūdingame name, kuris tuo metu priklausė prekybininkui ir prekybos asesoriui Frydrichui Liudvikui Konsentijui. Šis namas karališkąja rezidencija (dabar Klaipėdos miesto rotušė, Danės 17) buvo iki 1808 sausio 15 d.
Reikšmingų svečių viešnagė paskatino iki to laiko neregėtą prekybinių ryšių plėtrą mieste. Tuo metu Klaipėda tapo svarbiausia už Rytų Prūsiją kovojančių Prūsijos ir Rusijos karinių dalinių aprūpinimo baze.
Klaipėdoje buvo paskelbtas Spalio ediktas apie baudžiavos panaikinimą Prūsijoje.1808 m. lapkričio 19 d. išleisti Miesto nuostatai, pagal kuriuos pakeista miesto valdymo sistema, panaikinti varžymai apsigyventi mieste, išlaisvintas amatų verslas. Buvo įsteigta karo policija.
Karališkoji pora prisidėjo prie miesto tvarkymo bei gražinimo, rūpinosi vargšais. Ji žavėjosi kraštovaizdžiu Olando kepurėje, Baltijos jūra, karalienė su vaikais mėgo vaikščioti po
Tauralaukio dvaro apylinkes. Vėliau ten buvo pasodintas vadinamasis karalienės Luizės ąžuolas ir pastatytas paminklėlis, mieste priešais rotušę iškilo „Borusijos” paminklas.Karalienė mirė1810 m. liepos 19 d. Hohenczrico pilyje Meklenburge, būdama 34 metų. Liko septyni vaikai, iš kurių du vėliau tapo Prūsijos valdovais, o duktė Šarlotė – Rusijos cariene.
Klaipėdos Rotušėje gyveno Luizė ir Friedrichas Wilhelmas.
Karalienės Luizės išvykimas į Karaliaučių 1808 m. rugsėjo 25 d. F.H.Doernio piešinys.
Karalienė Luizė sutinka Rusijos imperatorių Aleksandrą I Klaipėdoje Koncencijaus namuose 1802 m. J.E. Dėhlingo piešinys 1805 m.
Į Klaipėdą atvyko visa karališkoji šeima mažoji princesė Aleksandrinė, princesė Šarlotė, Karalienė Luizė, Karalius Vilhelmas III, princai Friedrichas Wilhelmas, Karolis Vilchelmas ir Karlas.